vaidilavimas

vaidilãvimas sm. (1) KŽ → vaidilauti: Lig tik [Grunau’as] įkėlė koją į vaidilavimo butą, tuojaus prūsai šokę su peiliais ant jo ir būtų nugalabiję, jei tik jis būtų neprašnekęs prūsiškai K.Būg.